trūnyti

trūnýti, -ìja (-ỹja), -ìjo intr. BŽ97, FT, DŽ, NdŽ, KŽ, trū̃nyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo); Rtr, trunýti, -ìja, -ìjo; Rtr 1. BŽ97, FT, Ds, Kp, Btrm lėtai sausai pūti, drunyti, dūlėti, trešti: Džiūsta ir trūnìja nepjaustytas medis Švn. Padarai ne pastogėje, o ant lauko laikomi trūnỹja Skrd. Seni medžiai trūnìja Dbk. Namas jau baigia trūnýt Ig. Pradeda trūnýt – reikia kelt į kitą vietą [tujas] Snt. Durpės pasidarė per ilgus amžius iš trūnijančių augalų, neprieinant orui, o esant vandens pertekliui rš. Jo kaulai jau kapuose trūnìja Al. Išdžiovink siūlus: tokius padėjus pradės trūnyt Lš. Mano skepeta kampe užmesta pradėjo jau trūnýt Jnšk. | prk.: Mūsų tauta merdėjo kitų engiama, bet netrūnijo rš. Namai – lyg sunkios gremėzdiškos mūrinės dėžės, kuriose tyliai trūnija vienodi žmonių gyvenimai rš. Juk žemėj viskas mainos ir trūnija, nelieka niekas niekas pastovus A.Mišk. ║ ilgai būti kur padėtam: Tie visi raštai eis į archyvą i trūnỹs Rg. 2. rūdyti: Padėjau peilius šlapion vieton, ir pradėjo trūnýt Ds. 3. prk. niekur neišeinant, nuobodžiai, vargingai gyventi, būti, tūnoti: Jis kitąmet išeis į pensiją; sveikata jį (žvejį) spiria trūnyti ant kranto rš. Kaip gera būtų išeit – dabar trūnýk namie Krkn. Dabar niekur neinam – apie namus trūnìjam Dgl. Teip ir trū̃nyji žmogus Adm. Jau šešti metai jis trūnìja kalėjime Smn. Ko trūnijì, ženykis, senas bernas Vj. Atsiguls ant knygų ir trūnìja par dienų dienas Ds. ║ ilgai drybsoti, kirmyti: Gėdos turėtum visą dieną pataluos trūnýt! Jrb. Trūnỹja an pečiaus visą rytą Krd. Oi jūs, bobos, netrūnykit, virkit grybus ir maišykit LTsV1099. ║ silpnėti, menkėti, kriošti, smilkti: Kap neturė[jo] sveikatos, trū̃nyjo i trū̃nyjo Švnč. \ trūnyti; aptrūnyti; ištrūnyti; nutrūnyti; patrūnyti; pratrūnyti; pritrūnyti; sutrūnyti